06 Rgp Ko moterims reikėtų pasimokyti iš vyrų?
Vyrai ir moterys yra skirtingi ne tik savo anatomija, bet ir psichologija. Yra vienas psichologinis bruožas, natūraliai būdingas vyrams. Na o moterims to reikia mokytis. Visi vaikai tai turi, tačiau mergaitės, matyt kitaip auga ir šį gebėjimą laikui bėgant praranda. Žinoma, yra ir vyrų, kuriems būtų gerai prisiminti, kaip tai daryti, nors dauguma jų tą puikiai sugeba. Kas tai ir, kodėl tai yra reikalinga?
Ar teko kada stebėti, kaip vyrai ir moterys reaguoja į komplimentus? Jei taip, tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad į frazę „gerai atrodai“, vyrai dažniau atsako „žinau“, „o kaipgi kitaip“ arba nutaiso savimi patenkintą veido išraišką. Tuo tarpu iš moterų lūpų dažniau galima išgirsti „baik tu“, „ne tokia jau aš ir graži“, „čia makiažas/nauja suknelė/palaidinė mane gražina“.
Kartą teko girdėti tokį neįtikėtiną pokalbį:
Vaikinas nepažįstamai panelei: „Labas, gražiai atrodai“
Panelė: „Nemeluok!“
Vaikinas: „Nu aš rimtai.“
Panelė: „Pats tu – durnas!“
Norėjo vaikinas komplimentą pasakyti ir gavo su juo per veidą atgal. Kaip manote, kodėl?
Todėl, kad mes, moterys, nemokame imti.
Nemokame imti komplimentų ir tiesiog atsakyti „Ačiū!“,
nemokame imti dovanų ir vietoj nuoširdaus „oi, nereikėjo“ ištarti „Ačiū, kaip malonu!“,
nemokame priimti savęs, save mylėdamos,
nemokame imti to, ką mums duoda gyvenimas.
Jeigu tu į komplimentus atsakai neiginiu,
jeigu jautiesi kalta, kai kas nors kitas daro darbus, o tu tiesiog ilsiesi,
jeigu tave dažnai aplanko mintys „aš to neverta“, „tai – ne man“, „aš nesugebėsiu“,
jeigu negali paprašyti to, ko nori,
greičiausiai ir tau vertėtų pasimokyti imti.
Moterų prigimtis yra duoti. Mes jaučiamės laimingos, kai galime pasirūpinti namiškiais ar pamaloninti viena kitą komplimentu. Juk sakyti komplimentus tai puikiai mokame, tiesa? Kaip taisyklė, kuo daugiau komplimentų gauname, tuo daugiau jų norisi duoti atgal. Taip yra ir kitose srityse. Ar pagaunate save pernelyg besirūpinančią vyru ir vaikais, o sau dėmesio nebepaliekančią? O darbe? Lengviau padaryti papildomą darbą, nei jo atsisakyti?
Brangios moterys, išmokime ne tik duoti, bet ir imti. Imkime iš gyvenimo spalvas, kvapus, garsus, muziką. Imkime naujas progas, komplimentus, šypsenas bei meilę. Pamatysite, tuomet ir gyventi, ir duoti bus smagiau, maloniau bei pačios būsime laimingesnės.
Kai per daug imame – tampame egoistėmis.
Kai per daug duodame – tampame kankinėmis.
Atraskime pusiausvyrą!
Moterų gebėjimas imti žavi ir aplinkinius, ypač vyrus. Juk jie irgi nori duoti! O ką jie galės duoti, jeigu mes nenorime nieko imti? Pradžiuginkime savo mylimuosius ir paimkime iš jų tai, ką jie duoda!
No Comments