Kaip būti mylima? II dalis

08 Rgp Kaip būti mylima? II dalis

Pirmoje dalyje trumpai aprašiau dažniausiai naudojamus, bet neveiksmingus būdus, kuriuos taikome, kai siekiame būti mylimos. Jie yra labai populiarūs, tačiau paviršutiniški ir manipuliaciniai. Veikiau, užtikrinantys, kad gausime pigius jos pakaitalus, nei tikrą kokybišką meilę . Jei dar neskaitei, paskaityk pirmąją dalį ČIA.

Norim to ar ne, mes visos dažniau ar rečiau taikome šias savo ego patenkinimo priemones. Kartais mums tikrai trūksta dėmesio, kartais – atjautos, kartais – net ir gailesčio. Tai yra normalu, sveika. Negerai pasidaro tada, kai iš kartais pereiname į dažnai arba nuolat.

Užteks apie tai, kas nepageidaujame. Pereikime prie dviejų akivaizdžių ir labai paprastų tiesų – kaip iš tikrųjų būti ir jaustis mylima nuolat, esant savimi ir nebandant kažkam įtikti. Akivaizdu ir paprasta, dar nereiškia, kad lengva. Gal būt todėl apie tai visos žinome, bet toli gražu ne visos pritaikome.

Būtent! Ne žinojimas, o pritaikymas ir panaudojimas savo gyvenime yra pagrindinė sąlyga, kad tai suveiktų. Ar esi pasiruošusi pasakyti sau, kad pritaikysi tai, ką toliau perskaitysi? Ar gali paskaičiusi sustoti ir skirti kelias minutes pagalvoti, kaip realiai tai atsispindi tavo gyvenime? Ką turėsi daryti kitaip, norėdama panaudoti šiuos du būdus? Pasiruošusi?

Pirmoji tiesa – mes negalime priversti kitų mus mylėti, kitaip tariant, meilės negalime gauti prievarta. Galime tik paskatinti kitus norėti mus mylėti. O paskatinti galime tik pačios duodamos tikrą meilę.

Naujieną pasakiau, ane? Tikrai ne. Bet ar kada susimąstei, ką reiškia iš tiesų duoti meilę? Ką reiškia besąlygiškai mylėti kitą žmogų? Ne jo elgesį, ne jo žodžius, dovanas, ne tą jausmą, kai būni su juo, o patį žmogų. Ką reiškia duoti kitam žmogui, ko reikia jam, o ne tau? Ką reiškia neteisti, nevertinti, priimti ir mylėti net tada, kai pyksti, kai tau nepatinka jo elgesys? Ką reiškia matyti jo tikruosius jausmus bei poreikius?

Norėdama patirti besąlygišką meilę, gali tai padaryti pati būdama jos šaltiniu. Patirk savo meilę sau ir kitiems. Kad tai įvyktų, turi priimti vieną iš svarbiausių sprendimų savo gyvenime: AŠ DARYSIU TAI, KĄ GALIU GERIAUSIO, NEPRIKLAUSOMAI NUO KITO ŽMOGAUS ELGESIO SU MANIMI. Darysiu geriausio – nereiškia, kad leisiuosi būti kankinama, išnaudojama arba engiama. Priešingai, tai reiškia, kad nebūsiu auka, nes aš prisiimsiu 100 proc. atsakomybę už mūsų santykius toje dalyje, kuri priklauso nuo manęs. Būdama auka aš leidžiu klestėti engėjui, o tai santykiams kenkia. Dažnai auka būti yra lengviau nei pasipriešinti, tačiau prisiimdama atsakomybę, aš darau ne tai, kas lengviau, o tai kas geriau mums abiems. Skriaudėjui nėra gerai tokiu būti, tad jį mylėdama aš turiu priešintis. O esant geram partneriui, jį mylėdama, tą gerumą skatinu, gerbiu ir branginu, net jeigu partneris kartais klysta, įsižeidžia ar supyksta.

Kaip tai gali atsispindėti gyvenime? Paimsiu vieną situaciją ir kviečiu pagalvoti, kaip tavo gyvenime atsispindėtų kažkas panašaus: vyras mėgsta žiūrėti sporto varžybas su savo draugais be tavęs. Tau tai nepatinka, nes tu nori, kad jis praleistų daugiau laiko su tavimi, tau nelabai patinka ir jo draugai, ir faktas, kad jie varžybas žiūri bare. Ką darai? Galiu lažintis, kad pritaikai vieną iš pirmoje dalyje pateiktų būdų (gal net kelis).

O kaip elgtųsi besąlygiškai mylinti ir tą meilę duodanti moteris? Kaip parodyti vyrui, kad jis yra svarbus ir mylimas bet kokiu atveju? Būdų yra daug. Galima pasidomėti sportu ir užmegzti su juo pokalbius apie rungtynes nieko neprašant, o tiesiog suteikiant galimybę pabendrauti su savo išrinktąja jam įdomiomis temomis. Gal būt tada jis ir ją sugalvos pasikviesti su draugais arba nuspręs kartais rungtynes žiūrėti kartu namuose. Kitas būdas yra pagalvoti, kokį poreikį vyras patenkina žiūrėdamas sporto varžybas su draugais? Gal tą patį poreikį galima patenkinti ir kitais būdais, kartu su savo antrąja puse, poroje? Gal jam nuobodu namuose sėdėti ir taip jis gauna daugiau įvairovės? O gal su draugais jis pasijaučia svarbus? Kitas labai veiksmingas būdas yra įsivaizduoti save jo vietoje. Jei tu turėtum tau svarbų ir labai patinkantį užsiėmimą už jūsų poros ribų, kaip tu norėtum, kad tavo vyras/draugas elgtųsi?

Besąlygiškos ir kokybiškos meilės atveju, mes suprantame ir gerbiame kito žmogaus poreikius lygiai tiek pat, kiek ir savo. Nei daugiau, nei mažiau. Padariusi prielaidą, kad lygiai tiek pat svarbu vyrui išeiti su draugais, kiek tau svarbu, kad jis pabūtų namuose su tavimi, tu atveri galimybes visai kitokiems sprendimams priimti. Nebelieka nei pykčio, nei savęs gailesčio. Vienintelis kelias – kaip suderinti abiejų žmonių interesus, gerbiant abiejų žmonių poreikius.

Antroji akivaizdi tiesa – mylimos mes esame tik tada, kai tą meilę priimame.

Ar esi patyrusi, kai tave įsimylėjo vaikinas, kuris tavęs nedomino? Ar tada jauteisi mylima? Padarykime prielaidą, kad jis tave stipriai mylėjo – bet kas iš to? Kas iš tos meilės, jeigu tau jos nereikia? Jeigu negali arba nenori ja mėgautis?

O kaip yra su žmonėmis, kurių meilė mums svarbi ir reikalinga, bet mes jos vis tiek nepriimame? Nepriimame, nes nemokame. Nesijaučiame vertos tos meilės. Jei nepriimame, vadinasi ir negalime ja mėgautis, negalime jos užfiksuoti ir pasakyti sau: „Valio! Aš esu mylima!“. Tai kuo ši situacija skiriasi nuo nepageidaujamo gerbėjo?

Pagalvok apie tau labai brangų žmogų. Pavyzdžiui, tėtį. Kiekviena iš mūsų turime arba turėjome tėtį. Kai kurios galbūt visai jo nepažinojo. Kai kurių tėtis buvo ne toks, kokio norėtųsi. O kai kurioms pasisekė turėti nuostabų vyrą šalia nuo pat vaikystės. Ar tai reiškia, kad tik pastarąsias tėčiai mylėjo? Ne. Gal būt tavo tėtis nėra arba nebuvo idealus. Bet tai nereiškia, kad jis tavęs nemylėjo. Nemokėdamos meilės priimti, mes jos net nepastebime. Užtat pastebime visus NEmeilės ‘įrodymus’. Kartais reikia vieno netinkamo poelgio, vienos klaidos, ir mes nurašome žmogų, kaip tą, kuris mūsų niekada nemylėjo.

Kaip pasikeistų santykiai, jei pradėtum ieškoti mažų meilės kruopelyčių ir jas priimtum? Priimtum tą sekundės trukmės žvilgsnį į tave, kaip meilės įrodymą? Atsiprašymą – kaip tikrą. Kritiką – kaip netinkamą, bet vis dėl to, būdą mylėti tave. (Ne)vykusias dovanas – kaip bandymą pasakyti, kad esi jam brangi. Tavo tėtis nepasikeistų, bet tu taptum mylima. Net jei tavo tėčio jau nebėra arba jo niekada su tavimi ir nebuvo, tu vis tiek gali rasti būdą jaustis jo mylima prisiminimuose arba susikurtoje istorijoje savo galvoje (mes bet kokiu atveju galvoje susikuriame istoriją apie kiekvieną žmogų mūsų gyvenime). Svarbiausia suvokti, kad žmogus neturi elgtis idealiai, kad mylėtų tave ir, kad tu iš tiesų būtum mylima.

Čia iškyla vienas pavojus – netinkami santykiai. Jei prieš tave naudoja fizinį arba psichologinį smurtą, tai nereiškia, kad tavęs nemyli, bet tai tikrai reiškia, kad neturi su tuo taikstytis! Kad būtum mylima, neturi kentėti netinkamo kito žmogaus elgesio, tu net neturi fiziškai būti su tuo žmogumi. Tu tiesiog turi jaustis mylima ir to užtenka, kad būtum mylima.

Skirk minutėlę ir pagalvok, kaip tu gali priimti sau brangių žmonių meilę? Kaip gali dar labiau džiaugtis vaikų, dar daugiau mėgautis vyro ir dar stipriau vertinti savo tėvų, brolių, sesių bei kitų šeimos narių meilę? Kaip gali tai padaryti, nepaisant jų klaidų bei kitokio negu tu tikiesi elgesio?

Praverstų profesionalios koučerės pagalba? Registruokis pažintiniam pokalbui jau dabar!