Koučingas moterims

7 SAVIUGDOS DĖSNIAI

Jurga Juodkazyte_Koucingas moterims

Jurga Juodkazytė | Moterų koučerė

Saviugda yra toks dalykas, kad kai pradedi, tai nelabai gali ir sustoti. Žinant jos dėsnius, galima lengviau ir greičiau augti, geriau padėti sau. Dalinuosi dėsniais, kuriuos pastebiu ir žinau šiandien (šiai dienai). Gali būti, kad augdama atrasiu jų ir daugiau.
koucingas moterims fonas

1 DĖSNIS | SAVIUGDA VYKSTA TIK TADA, KAI ASMENYBĖ AUGINA PATI SAVE

Saviugda yra savo asmenybės auginimas. Ji vyksta, kai mes auginame pačios save. Niekas negali mūsų priversti augti. Lygiai taip pat ir mes negalime privesti augti kito žmogaus.

Labai dažnai, kai vienas žmogus pradeda domėtis saviugda, jam natūraliai kyla noras ir kitus skatinti tuo užsiimti. Kartais tas skatinimas virsta prievarta ar net kito žmogaus nužeminimu už tai, kad jis nedaro to paties. Todėl kviečiu augti, tačiau kitų augimą palikti jiems patiems.

Niekas negali mūsų priversti augti. Lygiai taip pat ir mes negalime privesti augti kito žmogaus.

2 DĖSNIS | SAVIUGDA YRA UŽKODUOTA MUMYSE

Kam mums reikia augti? Kam vargti? Ar ne lengviau tiesiog atsipalaiduoti ir smagiai leisti laiką suteikiant sau pasiteisinimą – aš esu kokia esu ir niekada nepasikeisiu, tegu keičiasi visi kiti? Juk būtų daug lengviau!

Tai kodėl mes norime augti? Pirmiausia, taip yra sutverta gamta. Mes turime augti, evoliucionuoti, kad išliktume. Tai yra užkoduota mūsų prigimtyje.

Gamtoje, jei augalas nustoja augti, jis pradeda nykti. Taip yra ir su žmonėmis. Pastebėkite mažus vaikus. Aiškiai matosi, kaip jiems viskas įdomu ir kaip jie nori augti, mokytis tobulėti tol kol mes, suaugę, bandydami jiems “padėti” nepradedame aiškinti kaip reikia viską daryti.

Augti yra natūralus kiekvieno žmogaus poreikis, suteikiantis pilnatvę bei didinantis savivertę.

3 DĖSNIS | SAVIUGDA YRA ASMENYBĖS SĖKMĖS PRIEŽASTIS

Antra priežastis dėl ko užsiimame saviugda yra ta, kad mes tikimės, jog paaugus mums bus lengviau gyventi, lengviau būti laimingomis. Mes tikimės, kad būdamos sąmoningesnės, brandesnės, labiau apsišvietusios, mes lengviau arba kokybiškiau susitvarkysime su gyvenimo iššūkiais.

Viskas, kas vyksta su mumis ir aplink mus, t.y. mūsų išoriniame pasaulyje, yra mūsų vidinio pasaulio atspindys. Tai yra tarsi veidrodis. Tad, jeigu mums kažkas nepatinka mūsų gyvenime, t.y. veidrodyje, tai yra kaip ženklas, signalas, kad laikas pažvelgti į savo vidų ir jį sutvarkyti. Juk nekaltiname veidrodžio, kad ant mūsų nosies matosi spuogas. Nepuolame jo daužyti, valyti ar pakeisti nauju, kad rodytų gražesnę nosį. O ką mes tada darome? Susirūpiname savo veido odos priežiūra. Lygiai tas pats yra ir gyvenime.

Mūsų galimybės pasiekti tikslą labiausiai priklauso ne nuo aplinkybių, nors labai dažnai atrodo – va, jeigu man pasisektų, tai aš galėčiau padaryti tą ir aną. Jei turėčiau daugiau laiko, pinigų, reikiamų pažįstamų, tai… galėčiau kurti sėkmingą verslą. Jeigu tik tas žmogus padarytų tai, aš galėčiau pasiekti savo tikslą. Pavyzdžiui, jeigu tik mano vyras mažiau dirbtų, mes galėtume turėti laimingą santuoką. Taip, aplinkybės gali padėti arba pakenkti, bet…

Bet ar tikrai nuo jų priklauso mūsų sėkmė? Ne. Aplinkybės nėra esminė sąlyga mūsų sėkmei. Esminė tavo sėkmės priežastis esi TU. Tu esi savo gyvenimo centras. Nuo tavo, kaip žmogaus, kokybės, tiek fizinės, tiek dvasinės, tiek ir psichologinės/emocinės, priklauso visa kita tavo gyvenime. Nuo tavo, kaip asmenybės bruožų, vertybių, charakterio savybių, nuo tavo brandumo bei užaugimo lygio priklauso tai, kaip tu rūpiniesi savo sveikata, kaip tu bendrauji su kitais, kiek disciplinos turi, kaip tvarkai savo finansus, kokius santykius ar verslą kuri.

Mūsų sėkmė priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo to, kaip į tas aplinkybes reaguojame. Pavyzdžiui, dalyvavai pokalbyje dėl darbo ir tavęs nepriėmė. Šioje situacijoje aplinkybė yra ta, kad tavęs nepriėmė į darbą. Tu to pakeisti negali. Bet gali rinktis, kaip reaguoti:

  • Gali supykti ant jų ir išvadinti durniais, kurie nieko nesupranta.
  • Gali nuliūsti ir pagalvoti, kad aš vis tiek neverta to darbo.
  • Gali pradėt save graužti ir kaltinti, kad ne taip pasakau, kad reikėjo kitaip, kad aš visada viską sugadinu.
  • Gali nusivilti ir nuspręsti, kad darbą galima gauti tik per pažįstamus.
  • Gali apsidžiaugti ir pagalvoti, kad reiškia man tas darbas nėra skirtas.
  • Gali susimąstyti ir paanalizuoti, ko iš to pokalbio išmokau, ką daryčiau kitaip.
  • Gali tai priimti neutraliai ir tiesiog laikyti gyvenimiška patirtimi.

Kiek daug galimų reakcijų! Manau, variantų yra ir dar daugiau. Kaip manai, kuris pasirinkimo variantas atneša daugiau sėkmės?

koucingas moterims

Saviugda bei koučingas padeda savo praeities klaidas panaudoti geresnės ateities kūrimui. Ir tai yra sėkmingų žmonių bruožas. Taigi, sėkmingais žmonėmis gali būti tik tie, kurie auga.

4 DĖSNIS | SVARBU KAS TU ESI, O NE TAI, KĄ DARAI

Ką darai irgi yra labai svarbu. Tačiau daug svarbiau už ką tu darai, yra KAS tu esi arba KOKIA tu esi, kai tai darai. Naujas vairuotojas nevairuos taip gerai kaip patyręs, nors ir darys tą patį. Patyrusio boksininko smūgis nebus toks pats kaip pirmą kartą smūgiuojančio žmogaus, nors jis ir laikytųsi visų teisingo smūgiavimo taisyklių.

Kai aš nusprendžiau tapti koučere, maniau, kad tai tik profesija. Po kažkiek laiko supratau, kad tai ne visai profesija, bet labiau – verslas. Kad aš turiu kurti savo verslą, jeigu noriu turėti klienčių. Tuomet maniau, kad tai tik verslas, kuriame dirbu koučere. Kokia buvau naivi…

Tikrai nesitikėjau, kad turėsiu visą laiką ir nuolatos augti. Kiekvieną dieną turiu augti tam, kad galėčiau kuo geriau padėti savo klientėms. Tai nėra tik profesija ar verslas – tai yra gyvenimo būdas. Kuo labiau augu aš, tuo labiau auga klientės, tuo labiau klesti mano verslas.

Asmenybė ir jos augimo lygis yra visa ko pagrindas. Todėl kai padedu savo klientėms, pirmiausia dirbu su jų asmenybėmis. Tvirta žinau, kad kai jos paaugs, dalis jų problemų išsispręs savaime, o kitą dalį joms bus daug lengviau išspręsti, nes jos turės tam tinkamus įgūdžius bei mąstymą (angl. mindset).

Pavyzdžiui, į mane kreipiasi klientė dėl santykių problemų su vyru, kuris labai daug dirba ir beveik neskiria jai nei dėmesio, nei laiko. Ji žinoma kaltina jį, kad jis toks nerūpestingas, darboholikas ir pan. ir jos tikslas yra kažkaip jį priversti su ja daugiau pabūti, priversti jį pasikeisti.

Taip, yra tam tikros technikos, kurios padeda, tačiau aš jų net neliečiu, kol nepaliečiame klientės vidaus. Aš jai sakau – jei nori, kad vyras pats norėtų su tavimi praleisti daugiau laiko, turi būti tokia moterimi, su kuria jam būtų gera leisti laiką. Tai reiškia, turi nustoti bambėti, laidyti sarkastiškus juokelius ir sėdėti susiraukus galvodama, kad jis viską daro ne taip, kaip reikia.

Tačiau per prievartą tokių dalykų nepadarysi, negali šypsotis dantis sukandusi ir visą laiką savęs prievartauti. Todėl mes dirbame su tuo, kad klientės susitvarkytų savo vidų ir pačios natūraliai norėtų šypsotis savo vyrui, jį gerbti, palaikyti ir priimti tokį, koks jis yra, o tada ir jis nori vis daugiau laiko praleisti kartu.

5 DĖSNIS | BŪTINA SĄLYGA SAVIUGDAI YRA ATSAKOMYBĖS UŽ SAVE PRISIĖMIMAS

Kitas labai svarbus dalykas, kurį supratau yra tai, kad augimui yra būtinas visiškas ir pilnas atsakomybės už save prisiėmimas. Ką tai reiškia?

Prisiimti visišką atsakomybę už save pirmiausia reiškia nekaltinti kitų. Jeigu norisi kažką kaltinti, tai yra ženklas, kad neatlieki savo vidinio darbo su savimi arba jį atlieki ne tinkamai (prisiminkite pavyzdį su veidrodžiu ir spuogu ant nosies).

Taip pat nereikėtų kaltinti ir savęs. Apskritai, kaltinimai neduoda nieko gero, nes jie kyla tada, kai susitelkiame į problemą. O kai susitelkiame į problemą ir, ypač, jeigu dar ir ieškome kaltų, mes neaugame.

Tai ką gi daryti? Kaip tą atsakomybę prisiimti? Atsakymas labai paprastas – susitelkti į sprendimą! Ko išmokau ir ką kitą kartą galiu daryti kitaip, kaip panaudosiu šią patirtį? Štai toks klausimas sau, nieko nekaltina, bet labai skatina augti, mokytis bei tobulėti.

Gyvenime yra tik dovanos ir pamokos. Net ir pačios pamokos yra dovanos. Kai prsiimame atsakomybę, stengiamės tas dovanas išnaudoti kuo geriau.

Atsakomybės neišeina prisiimti tuomet, kai sau meluojame.

Mes visi norime būti geri, tad kilus nemalonioms emocijoms, dažnai pradedame kabinti sau makaronus ir bėgti nuo jų. Yra milijonai būdų, kuriais „pudriname“ sau smegenis, kai tuo tarpu mūsų vidinis balsas tyliai kužda, kad yra visai ne taip, kaip mes sau sakome. Tačiau tą girdėti mums nemalonu, todėl toliau „kabiname sau makaronus“.

Pavyzdžiui, tu nusprendei sveikai maitintis ir nevalgyti saldumynų. Tačiau ant stalo, tiesiai prieš akis, stovi saldainiukų pilnas indelis. „Aš paimsiu tik vieną, ir viskas“ – bandai save apgauti. O tas balsas viduje kužda: „Tu po vieno tikrai nesustosi. Neimk visai. Juk tu sau pažadėjai“. Taip užsiveda vidinis dialogas. Nuo to, kuris balsas tavyje dažniausiai laimi, priklauso tai, kokia asmenybė tu esi.

Tas vidinis balsas, intuicija, nuojauta yra labai svarbus mūsų vedlys. Aš tai vadinu vidiniu kompasu arba barometru, kuris parodo, ar esame teisingame kelyje, ar elgiamės teisingai. Tereikia išmokti jį stebėti.

Taigi, asmenybės augimui yra būtinas atsakomybės prisiėmimas už save bei radikalus sąžiningumas su savimi. Tai nėra lengva, bet kai pavyksta – jausmas ir rezultatai yra neapsakomi. Kuo daugiau atsakomybės prisiimame ir kuo sąžiningesnės esame, tuo greičiau augame. Nors tai ne visada yra komfortiška.

Atsakomybės prisiėmimas yra ir žodžio sau bei kitiems laikymasis, savigarba bei pagarba, savęs bei kitų priėmimas.

Taigi, asmenybės augimui yra būtinas atsakomybės prisiėmimas už save bei radikalus sąžiningumas su savimi. Tai nėra lengva, bet kai pavyksta – jausmas ir rezultatai yra neapsakomi. Kuo daugiau atsakomybės prisiimame ir kuo sąžiningesnės esame, tuo greičiau augame. Nors tai ne visada yra komfortiška.

Atsakomybės prisiėmimas yra ir žodžio sau bei kitiems laikymasis, savigarba bei pagarba, savęs bei kitų priėmimas.

6 DĖSNIS | ASMENINIAM AUGIMUI REIKIA DRĄSOS BEI TIKĖJIMO

Dar vienas augimo dėsnis yra tas, kad augimui būtinai reikia drąsos ir tikėjimo, kad viskas bus gerai, tikėjimo, kad susitvarkysiu, tikėjimo gėriu bei pasitikėjimo gyvenimu. Augimas reiškia daryti kažką naujo, ko dar nedariau. Jis yra nesaugus, rizikingas tik todėl, kad mes dar nežinome, kas bus kai pasielgsiu taip, kaip niekada nedariau.

Drąsa nereiškia, kad nėra baimės. Drąsios moterys nėra tos, kurios nebijo, todėl nereikia bėgti nuo savo baimių. Drąsa reiškia, kad bijau, bet vis tiek darau. Drąsa reiškia, kad baimę jaučiu, tačiau neleidžiu jai manęs sustabdyti. Ji mane tik perspėja, tačiau ji manęs nevaldo.

Augimas visada yra lydimas baimių, o su baime, kartu ir drąsos. Nes augimas reiškia išėjimą iš mums įprastos komforto zonos, o tai visada sukelia baimę, nerimą, nejaukumą ar panašias emocijas. Net ir geri pokyčiai, kurių labai norime, sukelia tokius jausmus. Pagalvokime, kaip prieš vestuves jaudinasi nuotaka arba nauja darbuotoja prieš pirmą kartą ateidama į naują darbą.

Tuomet dažnai kyla vidinis pasipriešinimas naujiems, dar nepatirtiems dalykams. Tai tik rodo, kad ketiname daryti kažką, ko iki šiol nedarėme, kažką naujo bei nepatirto. Susiduriame su dilema – pajausti diskomfortą ir paaugti ar jaustis patogiai ir likti ten pat. Jei nusprendžiame, kad vis dėl to norime augti ir siekti savo tikslo, reikėtų pažvelgti į savo vidų ir paieškoti, kas man sukelia tą pasipriešinimą.

7 saviugdos desniai koucingas moterims

Pasipriešinimas bei baimės tik parodo su kuo reikia padirbėti dabar, kad taptum tokia asmenybe, kuri gali pasiekti naują tikslą. Tai yra savotiškas pasiruošimas tikslo pasiekimui ir puiki proga išvalyti savo smegenis nuo šiukšlių, susitvarkyti vidinius trukdančius įsitikinimus bei kompleksus. Tačiau labai dažnai norisi pasiduoti lengvesniam keliui, kuris dažniausiai nėra geresnis.

7 DĖSNIS | SAVIUGDA YRA PRAKTIKA, O NE TEORIJA!

Žinios yra vertos tik tiek, kiek jas naudojame. Kiek daug žmonių labai gražiai kalba, tačiau patys nedaro to, ką sako, negyvena taip, kaip mokina kitus. Kaip dažnai mes paskaitome labai gerą knygą, kurioje parašyta tai, kas tikrai padėtų mums paaugti bei pagerinti savo gyvenimą ir visą tai panaudojame tik tam, kad paprotintumėm kitą. O savo gyvenime taip ir nepanaudojame gautų žinių.

Aš vadovaujuosi tokiu principu: perskaitau knygą ir pagalvoju, kokį vieną svarbiausią dalyką iš jos supratau ir kaip realiai aš galiu jį pritaikyti savo kasdienybėje, ką nuo šiol darysiu kitaip. Tą patį darau ir po kiekvieno seminaro, paskaitos ar kurso.

Tavo gyvenimas prieš skaitant gerą knygą ir ją perskaičius turi skirtis. Tik tada gali pasakyti, kad ta knyga tau davė naudos ir kad pritaikei joje esančią informaciją.

Sėkmės augant!

Informacija tau

Jei jauti, kad ši informacija tau yra aktuali ir gali prireikti pagalbos ją taikant, kviečiu registruotis nemokamai pažintinei koučingo sesijai.

Scroll to Top