19 Gru Kas man padeda nepasiduoti pandemijos metu?
Šiuo neramiu laikotarpiu, ir apskritai gyvenime, visi normalūs žmonės susiduria su baimėmis. Tai yra natūralu. Aš irgi ne išimtis.
Prisipažinsiu, prasidėjus antrajai koronaviruso bangai, taip sparčiai augant sergančiųjų skaičiui bei nusprendus ir vėl viską uždaryti prieš pat šventes, mano viduje taip pat sukirbo nerimo kirminiukas, kuris sukėlė įvairius klausimus:
Kas bus toliau?
Kaip bus su mano artimųjų sveikata (aš jau prasirgau ir turiu antikūnių, tad dėl savęs ramu)?
Kiek ilgai tai tęsis?
Ko dar (blogo) galima tikėtis?
Ar mūsų gyvenimas kada nors grįš į savo vėžias?
Šie ir panašūs klausimai tikrai sukelia nerimo būseną, o galvojimas apie tai ko šiuo metu negalime daryti tik dar labiau stiprina liūdesį, nusivylimą bei pyktį. Juk nesinori, kad viskas būtent taip būtų!
Tačiau yra, kaip yra 🙂 Nors pakeisti situacijos ir negalime, vis tiek galime padaryti labai daug! Juk nuo to, kaip elgiamės, kai mums yra blogai, priklauso koks po to bus pakilimas!
Tuomet supratau, kad turiu du pasirinkimus – arba liūdėti, pykti, nerimauti, arba išnaudoti susiklosčiusią situaciją savo naudai. Aš pasirinkau antrąjį variantą.
Kiekvienas sunkumas mus gali arba susilpninti, arba sustiprinti, tad išsikėliau sau tikslą – padaryti, kad ši situacija sustiprintų ir augintų mane kaip asmenybę, gerintų mano santykius ir net padidintų pajamas.
Nedelsiant ėmiausi veiksmų. Susikūriau strategiją, kuri man turėtų padėti pasiekti tikslą.
Tačiau neįvertinau vieno dalyko.
Sugalvoti planą yra viena, o laikytis jo – daug sunkiau. Niūrios kasdienės naujienos, aplinkui tvyranti įtampą, tamsios dienos už lango bei keletas nesėkmių vėl mane nukėlė į liūdesio bei nusivylimo būseną. Mano emocijos pradėjo kišti man koją. Dingo noras laikytis plano, o kartu ir įkvėpimas tęsti veiksmus. Sumažėjo viltis, kad gali būti geriau bei aprimo tikėjimas, kad man pavyks. Atrodė, kad viskas yra veltui…
Tada supratau, kad emocinė sveikata čia yra visų svarbiausia. Kad pirmiausia turiu pasirūpinti savo psichologine būsena. Tik tada turėsiu motyvacijos ir galėsiu tęsti pradėtus darbus. Įsitikinau, kaip svarbu turėti palaikymą tokiu metu ir dar kartą įvertinau koučingo svarbą – pirmiausia sau. Tad kreipiausi į savo koučerę, grįžau prie darbo su savo emocijomis ir dabar daug tvirčiau jaučiuosi savo kelyje.
Šiame kelyje padariau keletą naudingų atradimų, kuriais noriu su jumis pasidalinti.
Pirmiausia supratau, kaip svarbu nepasiduoti baimėms. Nevaldomos baimės mus paralyžiuoja, tarsi įspiečia į kampą ir mes nebenorime imtis veiksmų. Todėl, norėdama išnaudoti susiklosčiusią situaciją, pirmiausia turiu susitvarkyti su savo baimėmis.
Straipsnį apie baimes galite paskaityti čia: https://koucingasmoterims.lt/2020/12/16/vienas-dalykas-visiskai-pakeites-mano-supratima-apie-baime/
O video pokalbius apie galite peržiūrėti mūsų Facebook saviugdos grupėje moterims AUGANČIOS MOTERYS: https://www.facebook.com/groups/AuganciosMoterys.
Antras svarbus žingsnis – rūpintis savimi, savo emocine bei fizine sveikata, kai yra gerai, o ne tik tada, kai ištinka bėda. Tas pats ir su verslu, santykiais bei kitais dalykais. Kai svarbiai sričiai skiriu dėmesio anksčiau nei iškyla problemos, tų problemų gali ir nebūti arba jos bus visai kitokios, geresnės, malonesnės. Todėl pakeičiau klausimus, kuriuos sau keliu, į labiau padedančius ir nesukeliančius nerimo.
Trečiasis žingsnis – imtis veiksmų, kad ir kaip beviltiškai viskas atrodytų. Ir ne bet kokių veiksmų, o tų, kurie mane veda į priekį, į geresnę ateitį. Tokioje situacijoje sau primenu, kad mano veiksmai turėtų būti suderinti ne su tuo, kaip viskas dabar yra, bet su tuo, kur aš noriu būti po pandemijos. Tam turiu tikėti, kad man pavyks, palaikyti savo motyvaciją bei įkvėpimą ir viską daryti su malonumu, o ne per prievartą!
Man labai padeda vienas pavyzdys: kai pradedame lankyti sporto treniruotes, kurį laiką nematome rezultatų. Bet mes visi žinome, kad tie rezultatai bus, jeigu nesustosime. Ir vieną dieną pamatome skitumą net nesuprasdamos, kada tai atsitiko. O tam, kad nesustotume ir galėtume nuolatos skirti laiko sportui, turime būti pamiegojusios, išsisprendusios trukdžius (finansinius, laiko ir kt.) bei radusios tokį sportą, kuris teikia bent kažkiek malonumo. Ir, svarbiausia, didžiausi raumenys užauga tada, kai atliekame sunkesnius, nepatogius pratimus.
Mes galime kur kas daugiau nei manome, tad kviečiu šiuo laikotarpiu neprarasti vilties, nepasiduoti ir ieškoti sau geriauso kelio per pandemiją. Kas mūsų nepražudo, tas padaro mus stipresniais ir ši situacija yra tik priemonė mus sustiprinti. Išnaudokime ją!
Jurga Juodkazytė
Moterų saviugdos trenerė
Sertifikuota ICC koučerė
Jei šis straipsnis tau buvo įdomus ir naudingas, kviečiame prisijungti prie mūsų saviugdos grupės moterims Facebooke.
No Comments