
09 Rgs Ką apie meilę sau naudinga žinoti kiekvienai moteriai?
Tikriausiai jau ne kartą skaitėte apie meilę sau ir jos svarbą, tačiau čia pateikiu kiek kitokį, nei įprastai, požiūrį į savęs mylėjimą.
Standartinis požiūris į meilę sau
Standartiškai meile sau laikomas rūpinimasis savimi. Jei moterys šeima, vaikais, darbais rūpinasi labiau nei savimi ir sau beveik neskiria dėmesio, manoma, kad jos savęs nemyli. Arba myli, tik pamiršo tai. Arba pamiršo kaip tai daryti, nemoka to daryti ir pan. Tai ne visai tiesa. Vesdama koučingo sesijas savo klientėms, pastebėjau vieną svarbų dalyką. Iš tiesų jos myli save tiek pat stipriai, kaip ir tos, kurios savimi rūpinasi. Ir skiria sau ne ką mažiau dėmesio. Tačiau tas dėmesys yra visai kitoks, dažnai net nesuvokiamas, neįsisąmonintas.
Kaip iš tiesų veikia meilė sau?
Iš tikrųjų, mes visos mylime save vienodai stipriai, nepriklausomai nuo to, kaip su savimi elgiamės. Žmogus yra taip sukurtas. Jis, kaip sutvėrimas bendrąją prasme, neegzistuotų, jeigu savęs nemylėtų. Kiekvienas veiksmas, kurį mes sąmoningai arba nesąmoningai atliekame yra kilęs iš meilės sau. Net jeigu sau kenkiame, tai tik iš meilės. Savižudžiai žudosi iš meilės sau, altruistai padeda kitiems iš meilės sau, nusikaltėliai daro nusikaltimus iš meilės sau, pavargusios mamos neskiria sau dėmesio iš meilės sau. Žmonės tuokiasi ir skiriasi iš meilės sau.
Nesutinkate? Skaitykite toliau.
Savimeilė, egoizmas, altruizmas, savęs puoselėjimas bei savęs kankinimas, pagalba arba kenkimas kitiems – viskas yra meilės sau išraiška, tik labai skirtinga. Savęs mylėjimas gali pasireikšti labai įvairiai, tačiau visi skirtingi būdai gali būti suskirstyti į dvi pagrindines grupes:
- teigiama meilė sau, kuri padeda
- neigiama meilė sau, kuri kenkia.
Panašiai, kaip matematikoje -10 ir +10 abiem atvejais yra lygu 10, tik vienu atveju reikšmė yra neigiama, o kitu – teigiama. Visi save myli vienodai stipriai ir kiekvienas žmogus pats nusprendžia minusą ar pliusą jis pastatys prie meilės sau išraiškos.
Keletas teigiamos, padedančios meilės sau pavyzdžių:
- rūpinimasis savimi, savo sveikata, savo kūnu, savo psichologiniais poreikiais
- sveikas, ne per didelis ir ne per mažas savęs saugojimas
- manymas, kad esame tiek pat svarbios, kiek ir kiti
- padarymas laiku, neatidėliojimas
- tikra meilė kitiems
- pagalba kitiems, palaikymas
- investavimas į savo ateitį (ne tik finansinis)
- drąsa
- problemų sprendimas
- savęs ir kitų gerbimas ir pan.
Dažniausiai visiems suprantama, kad save myli moteris, kuri sveikai maitinasi, kasdien mankštinasi, stengiasi išsimiegoti, rūpinasi savo išvaizda, viską suspėja, neatidelioja, padeda kitiems, yra rami, nesivelia į bereikalingus ginčus, nepersidirba, bet ir per daug netingi ir t.t. Tikriausiai net neverta gilintis į tokį pavyzdį, o vat neigiamos meilės sau atvejai yra ne tokie akivaizdūs ir labai retai įvardinami kaip savęs mylėjimo išraiška.
Keletas neigiamos, kenkiančios meilės sau pavyzdžių:
- darboholizmas
- nesirūpinimas savo sveikata, prasta mityba, miego trūkumas
- savęs nuvertinimas
- savęs žalojimas
- kenkimas kitiems
- per didelis savęs saugojimas arba visiškas nesisaugojimas
- apgaudinėjimas, melavimas
- vėlavimas
- neigimas
- savimeilė, egoizmas
- pasiteisinimai bei kitų kaltinimai
- bėgimas nuo problemų ir kt.
Panagrinėkime moters, kuri myli save per neigiamą prizmę, pavyzdį. Pavadinkime ją Alina. Alina labai daug dirba, prastai maitinasi, mažai miega, labai rūpinasi savo šeima ir namais, tačiau sau laiko niekada neužtenka. Ji nuolat kankinasi, visur vėluoja ir negali pasakyti NE. Visiems stengiasi padėti, tačiau pati susidūrusi su problemomis, sau nepadeda ir jas ignoruoja tol, kol gali. Ji slapčia svajoja nusipirkti naują automobilį, tačiau jai nepavyskta susitaupyti nė cento. Alina save įtikina, kad to automobilio jai visai nereikia, nes ir taip gerai. Ką jau kalbėti apie nuėjimą į grožio saloną ar brangesnio rūbo įsigijimą. Jai viso to nereikia, save apgaudinėja ji.
Ji savęs nemyli! Pirma mintis, kuri ateina į galvą. Bet ar tikrai? Kaip ta meilė sau pasireiškia šiuose destruktyviuose veiksmuose?
Darboholizmas. Darbe ji patenkina daugelį savo poreikių, kurių negali patenkinti namuose. Čia ji gauna net keletą jai svarbių malonumų:
• greitą rezultatą – malonu matyti progresą, jaustis reikalingai, nes gi tiek daug kasdien padaro.
• pripažinimą, įvertinimą – darbo pasiekimai yra lengvai pamatuojami, todėl daugiau dirbdama ji tarsi aplenkia kitus, kolegos ja žavisi.
• reikalingumą, svarbumą – darbe beveik kiekvienas darbuotojas mano, kad įmonė be jo neišgyvens.
• išorinę motyvaciją – kai dirbame samdomą darbą, dalį savo atasakomybės perkeliame darbdaviui, nes jis mus nubaus (aprėks, atleis iš darbo ar pan.), jeigu netliksime savo darbo arba jį atliksime blogai, ir apdovanos (sumokės atlyginimą, pakels algą, išmokės premiją, pagirs, paaukštins pareigose), jeigu dirbsime gerai. Bausmė ir apdovanojimas yra išoriniai motyvatoriai, kurie nuima nuo mūsų vidinę atsakomybę – mes dirbame iš baimės arba/ir iš noro kažką gauti. Tai yra gerokai lengviau nei pačiam save motyvuoti.
Nesirūpinimas savimi, savęs nuvertinimas. Netinkama mityba, nuolatinis nuovargis, sveikatos sutrikimai suteikia puikią priežastį savęs pagailėti. Kai mes savęs gailime, taip skiriame meilę bei dėmesį sau. Dar galime pasiguosti draugėms, kaip mums sunku. Tada ir jos skirs daug dėmesio, pritars, palaikys ir net bandys mūsų problemas išspręsti už mus.
Vėlavimas, atidėliojimas. Dažnai tai yra nuolaidžiavimo sau, kitaip tariant savęs lepinimo (kas yra tikrų tikriausia meilės sau išraiška) rezultatas. Kodėl mes vėluojame ir atidėliojame? Nes laiku ateiti nėra prioritetas. Tam, kad laiku ateitum, reikia laiku išeiti. Tam, kad laiku išeitum, reikia laiku nustoti daryti tai, ką darai. O jeigu tai, ką darai, tau patinka? Tada juk sunku laiku nustoti. Norisi, kad tas malonumas truktų kiek galima ilgiau, todėl stengiamės tai atidėti iki paskutinės minutės ir tada vėluojam. Ryte norisi ilgiau pagulėti lovoje, o vakare – ilgiau pasedėti prie kompiuterio ar telefono. Pradėjus darbą, norisi jį pabaigti, nuėjus į parduotuvę – neskubėti. Susitikus su drauge, daugiau paplepėti ir t.t. O išeiti laiku reikia daugiau pastangų, todėl Alina renkasi lengvesnį variantą ir nori save palepinti.
Savęs žalojimas. Yra daugybė būdų save žaloti tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Fizinis žalojimas dažnai sukelia fizinį skausmą, kuris nustelbia emocinį skausmą. Jei Alina padaro kažką „blogai“, ji ir jaučiasi blogai, todėl ji nusprendžia save nubausti. Sukeldama sau fizinį skausmą, ji pajaučia palengvėjimą, nukreipia dėmesį nuo emocinių kančių. Ji taip pat skiria sau daug dėmesio, kol sugalvoja, kaip save nubausti. Be to, tokiu būdu ji tarsi atstato balansą, tarsi sumoka už savo padarytas klaidas ir tada jai tampa ramiau, lengviau. Taip pat, ji jaučia galimybę kontroliuoti, kaip, kiek bei kada save bausti. Tokiu būdu ji patenkina kontrolės poreikį.
Kenkimas kitiems, melavimas, apgaudinėjimas. Čia taip pat pasireiškia galimybė realizuoti kontrolės poreikį bei atstatyti balansą. Kiekvienas, kuris kenkia kitam, jaučiasi teisus, turintis rimtų priežasčių taip elgtis. Dažnai mano, kad kitas to nusipelnė, pats kaltas. Meluodama ir apgaudinėdama Alina saugo save, bando išsisukti iš situacijų, vengia galimo nuostolio ar žalos.
Neigimas ir bėgimas nuo problemų. Kai mes ką nors neigiame, kas akivaizdžiai egzistuoja, arba bėgame nuo problemų, užuot jas sprendusios, įtikiname save, kad mums ir taip gerai, arba nieko čia tokio, arba yra visai ne taip. Tokiu būdu mes save saugome nuo, mūsų manymu, sudėtingų veiksmų, kurių reikėtų imtis, jeigu pripažintume situacijos rimtumą. Turbūt teko girdėti, kaip alkoholikai ar lošėjai sako, kad jie nėra priklausomi nuo šių kenksmingų įpročių, nes jeigu jie pripažintų, kad juos turi, jiems tektų kažką daryti, jog tai pakeistų. Kartais ignoruojamos problemos ir pačios išsisprendžia, tačiau taip būna gana retai. Dažniausiai jos auga tol, kol mes kentėti nebegalime ir neturime kitos išeities, kaip tik susidurti su jomis akis į akį. Tuomet atsiranda išorinė motyvacija, nes bus labai blogai, jei ir toliau nieko nedarysime. Alinai taip atsitiko su dantų taisymu. Atsiradus pirmosioms problemoms, ji jas ignoravo, kol dantų skausmas pasidarė nebepakenčiamas. Tuomet atsirado ir pinigų, ir laiko, ir noro nueiti pas dantų gydytoją. Taip lengviau. Bet ar geriau?
Pasiteisinimai bei kitų kaltinimai. Tai dar vienas būdas save saugoti ir nedėti pastangų. Alina dažnai vėluoja į darbą, nes buvo kamštis, avarija, neužsivedė mašina, kaimynas užstatė automobilį, ilgai degė raudonas šviesoforo signalas, lijo lietus ir pan. Ji juk nekalta dėl to. Labai patogu, kai kiti kalti. Valdžia, darbdaviai, vyras, vaikai ir t.t. Geras jausmas nusimesti atsakomybę nuo savęs. Alina nesupranta, kad prisiimdama atsakomybę už savo veiksmus, ji kur kas daugiau gyvenime pasiektų, galėtų labiau kontroliuoti situaciją ir taip teigiamu būdu patenkitų kai kuriuos savo poreikius. Bet jai ir taip gerai.
Yra kur kas daugiau neigiamos meilės sau išraiškos formų. Čia pateikti tik keli pavyzdžiai.
Nuo ko priklauso, ar meilės sau išraiška bus teigiama, ar neigiama?
Mylėti save sau padedant arba sau kenkiant yra kiekvienos iš mūsų asmeninis pasirinkimas. Priežasčių, lemiančių, ką mes renkamės, yra daug. Tarp jų galima išskirti sąmoningumą, vaikystės patirtis ir savivertę. Manau, kad savivertė yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką šiam pasirinkimui. Kuo didesnė savivertė, tuo labiau žmogus yra linkęs teigiamai save mylėti.
O ką renkiesi tu?
No Comments