KAIP ATPAŽINTI NENAUDINGĄ KALTĖS JAUSMĄ IR KĄ SU JUO DARYTI?
Jurga Juodkazytė | Moterų koučerė
Kaltės jausmas yra natūrali reakcija į savo veiksmus, kurie atrodo neteisingi ar net žalingi sau bei kitiems. Šis jausmas gali būti konstruktyvus ir naudingas, padėdamas mums mokytis iš klaidų ir tobulėti. Tačiau jis taip pat gali būti ir griaunantis, destruktyvus, perdėtas, nepagrįstas, net tapti didžiule našta, trikdančia mūsų kasdienį gyvenimą, santykius ir net sveikatą.
Kaltė yra gero žmogaus požymis! Būtent taip šį jausmą supranta mūsų smegenys. Jeigu aš darau kažką, ko (mano ar kito asmens manymu) neturėčiau daryti ir nesijaučiu kalta, tai aš negaliu būti geras žmogus. Visi geri žmonės, kai padaro kažką blogo, jaučiasi kalti. Ar ne tokia logika vadovaujasi normalūs žmonės?
Čia specialiai panaudojau žodžius “geras”, “blogas”, “visi” ir “normalūs”, nes būtent tokius žodžius naudoja mano klientės, kalbėdamos apie kaltę.
Ar ir tau artimas toks mąstymas? Jeigu taip, tai tikriausiai gana dažnai patiri kaltės jausmą?
Mano klientei Sandrai (vardas pakeistas) atrodė, kad jos kaltė yra tarsi koks sunkus padaras, kuris graužia iš vidaus beveik kiekvieną dieną. Sandra suprato, kad tai mažina jos savivertę ir pasitikėjimą savimi ir net gadina santykius su šeimos nariais.
Pavyzdžiui, jausdamasi kalta, kad nėra pakankamai tvarkinga, ji pykdavo ant vyro ir vaikų, kai jie nesitvarkė ir reikalaudavo, kad jie tvarkytųsi. O kai jausdavosi kalta, kad skiria per mažai dėmesio vaikams, ji negalėdavo susivaldyti jiems nenorint kartu veikti to vieno dalyko, kurį ji pasiūlė.
Taip vyko vadinama projekcija, kai nesąmoningai savo trūkumą perkeliame ant kitų ir pradedame juos kaltinti vien dėl to, kad pačios jaučiamės kaltos.
Dažnu atveju, tai pasireiškia ne vienoje srityje. Pavyzdžiui, Sandra jautėsi kalta, kad, jos manymu, ji yra bloga mama ir kartu per mažai uždirba, netinkamai maitinasi, nepakankamai rūpinasi savo išvaizda, nepadaro suplanuotų darbų ir t.t. Kartu su kaltės jausmu jai vis labiau kilo pyktis, nusivylimas, bejėgiškumo jausmas, daugėjo konfluktų šeimoje bei darbe.
Paklausk savęs – ką mano kaltė man sako ir kokia jos nauda?
Sandros atveju, pirmiausia mes aptarėme kaltės jausmo dažnumą bei situacijas, kuriose jis kyla ir tada pradėjome nagrinėti šio jausmo naudą. “Kaip kitaip aš tobulėsiu, jei nematysiu, kur yra mano kaltė? Kaip tapsiu geresniu žmogumi?” – suglumusi klausė ji. “Kaltė man padeda augti, ištaisyti klaidas, suprasti, ką ne taip padariau”.
Kiekvienas jausmas mums neša tam tikrą žinutę ir nori kažką pasakyti apie mūsų ribas, vertybes, poreikius. Pavyzdžiui, kaltės jausmas gali būti ženklas, kad mūsų veiksmas neatitiko lūkesčių, įskaudino kitą žmogų ar tiesiog nedavė norimų rezultatų.
Svarbu atpažinti ir suvokti tas žinutes, kad galėtume tinkamai reaguoti ir panaudoti šią emociją kaip įrankį asmeniniam tobulėjimui. Tinkamai valdant kaltės jausmą, galima ne tik ištaisyti klaidas, bet ir stiprinti savo santykius, didinti savivertę ir kurti harmoningesnį gyvenimą.
Jei siunčiamos žinutės nesupranti ir neapčiuopi, tikėtina, kad kaltė kyla tiesiog iš įpratimo. Taip, jausmai irgi yra įpročiai, kurie ilgainiui veikia automatiškai. Tuomet jų nauda mes nepasinaudojame ir tokių jausmų vertė gerokai sumažėja.
Kaltė yra naudinga tik šiuo vienu atveju
Kaltė yra visai gera motyvacijos priemonė keisti savo veiksmus ir mokytis iš klaidų, tačiau ji naudinga tik vienu vieninteliu atveju – KAI JI PEREINA Į NAUJĄ KONSTRUKTYVŲ VEIKSMĄ!!!
Kadangi Sandra tik graužėsi ir jokių naujų veiksmų nesiėmė, jos kaltė buvo nenaudinga ir net destruktyvi, kenkianti. Kartu mes panagrinėjome, iš kur ji kyla ir, kokių veiksmų galima imtis, kad kaltės jausmas taptų veiksmingas.
Aš laikausi saviugdoje ne visai populiarios nuomonės, kad neverta atsisakyti nei kaltės, nei gėdos ir netgi vidinio kritiko, o visą tai galima labai veiksmingai išnaudoti savo augimui bei gyvenimo gerinimui.
Ieškodamos tinkamų veiksmų kartu su kliente mes atradome dar vieną labai reikšmingą suvokimą – labai svarbu, iš kokios intencijos tie veiksmai kyla, nes kai neatpažįstame kaltės sukeltų poreikių, nesąmoningai bandome juos patenkinti kitų žmonių sąskaita. Kitaip tariant, kaltės jausmas yra nemalonus ir mums nepatinka jį jausti, todėl norime kuo greičiau jo atsikratyti pasinaudodamos kitais žmonėmis.
Pavyzdžiui, jeigu Sandra jaučiasi kalta dėl to, kad šiandien per vėlai atsikėlė ir jos vaikai vėluoja į mokyklą, ji bando kiek įmanoma maksimaliai ir ne visai draugiškai juos skubinti (kelia balsą, naudoja gąsdinančius ar gėdinančius žodžius ir pan.) tikėdamasi, kad vaikai stebuklingai apsirengs per vieną minutę. Taip ji bando kompensuoti jos sukeltą žalą ir patenkinti savo poreikį ištaisyti klaidą. Tačiau ji tai daro vaikų sąskaita ir po kiek laiko vėl patiria kaltę, tik jau ne dėl vėlavimo, o dėl netinkamo elgesio su vaikais. Ir taip tęsiasi užburtas ratas.
Iš to išeiti padeda savo jausmų ir poreikių įvardinimas. Atpažinus savo jausmus ir poreikius, mes pačios galime juos patenkinti, taip subalansuodamos savo nemalonią būseną ir mums nebereikia naudotis kitais, kad geriau pasijustume.
Supratusi savo poreikius, Sandra pradėjo matyti konstruktyvius veiksmus, kuriuos gali atlikti, kai jaučiasi kalta ir atsivėrė galimybės keisti savo elgesio modelius. Jos veiksmų intencija tapo ne noras pasinaudoti kitais, kad sumažintų savo kaltę, o noras augti ir tobulėti kaltės pagalba bei konstruktyviai ištaisyti prieš tai padarytą žalą.
Nenaudingos kaltės požymiai ir ką su tuo daryti?
Nenaudingas ir destruktyvus kaltės jausmas turi aiškius požymius:
- yra nuolatinis ir automatinis
- mes nesuprantame jo paskirties ir žinutės
- jis kenkia sau ir kitiems
- sukuria dar daugiau kaltės
- nepereina į konstruktyvų naują veiksmą
- trukdo judėti į priekį
Naudingas kaltės jausmas turi tik vieną požymį – jis tampa priežastimi atlikti naują ir konstruktyvų veiksmą, kuris gerina ir tavo, ir aplinkinių gyvenimą.
Jei nori nenaudingą kaltę paversti į naudingą, rekomenduoju laikytis šio proceso:
- Stebėjimas be vertinimo – tiesiog stebime, kas vyksta: kada jaučiuosi kalta, kaip dažnai, kokiose situacijose ir pan.?
- Kaltės naudos ir žinutės supratimas – įvardinu, kad jaučiuosi kalta ir paklausiu savęs, ką man šitas jausmas sako ir kokia jo nauda, koks jo tikslas?
- Savo jausmų ir poreikių suvokimas – patyrinėju, kokie jausmai kyla dėl to, kad jaučiuosi kalta (jausmų jausmai) ir kokie mano poreikiai man svarbūs šioje situacijoje?
- Konstruktyvaus naujo veiksmo išsigryninimas – kaip galiu pati patenkinti savo poreikius ir paskui tai panaudoti savo ir kitų gerovės kūrimui, ką naujo galiu iš to išmokti, ką galiu daryti kitaip nei iki šiol?
- Veiksmo atlikimas – imu ir darau taip, kaip man gaunasi.
Kaltės jausmas gerokai sumažėja, kad priimame situaciją taip, kaip yra, o ne lyginime ją su tuo, kaip manome, kad turėtų būti.
PRAKTINIS PATARIMAS
Jautiesi kalta, kad per lėtai judi į priekį?
Kai jau įprantame jaustis kaltos, tai galime patirti šį jausmą net tada, kai pradedame keistis į gerą ir yra realus progresas, tačiau manome, kad tai darome per lėtai.
Greičiausias būdas mokytis ir augti yra daryti tai savo tempu. Bet koks spaudimas ar raginimas judėti greičiau, tik stabdo šį procesą.
Kaltė dažnai yra neobjektyvus požiūris, kai tarsi pro juodus akinius matome viską daug blogiau nei yra iš tikrųjų. O jei žiūrėtume objektyviai, tikrai suprastume, kad bet koks žingsnis (net ir pats mažiausias) į priekį, jau yra didelė pergalė, tad gebrkime savo tempą!
Pradėk nuo to, ką mažiausio ir lengviausio gali padaryti jau šiandien, kad prisijaukintum savo kaltę ir ji pradėtų tau nešti daugiau naudos.
Informacija tau
Jei jauti, kad ši informacija tau yra aktuali ir gali prireikti pagalbos ją taikant, kviečiu registruotis nemokamai pažintinei koučingo sesijai.